EK numojo ranka į „dronų sieną“. Kodėl?

Kalbėdami apie EK veiksmus išorinių ES sienų apsaugos srityje, turime atsižvelgti į tris aspektus. Pirma, kovo mėnesį EK patvirtintoje Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities yra įvardinta, jog ES rytinės sienos apsauga yra vienas iš Europos gynybos prioritetų, o vienas iš planuojamų svarbių projektų – „Rytinės sienos apsaugos skydas“ (angl. Eastern Border Shield). Šio gynybos projekto įgyvendinimo detalės yra derinamos.

Antra, EK neseniai papildomai skyrė 25 mln. eurų Specialiajai tranzito schemai, įgyvendinamai remiantis galiojančiu ES-Rusijos susitarimu ir jame apibrėžtais įsipareigojimais. Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba minėtomis lėšomis įsigijo sraigtasparnį ir kitas transporto priemones bei specialią įrangą, skirtą sustiprinti su schemos įgyvendinimu susijusių saugumo rizikų valdymą. Trečia, pateiktas pasiūlymas dėl „dronų sienos“ finansavimo buvo teikiamas pagal Migracijos ir vidaus reikalų Generalinio direktorato (DG HOME) paskelbtą konkursą, kuriuo siekta remti operatyvines partnerystes su trečiosiomis šalimis, siekiant užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui ir su juo kovoti. Taigi pasiūlymas nebuvo tiesiogiai susijęs su gynybos sritimi.

Pagal šį kvietimą buvo gauti 8 pasiūlymai, iš kurių 4 atrinkti finansavimui. Atlikus ekspertų vertinimą, pasiūlymas dėl „dronų sienos“ nebuvo atrinktas finansuoti, nes laikyta, kad jis neatitinka šio konkretaus kvietimo teikti pasiūlymus prioritetų ir tikslų. EK nariai pasitiki ekspertų atliekamais vertinimais ir nesikiša į vertinimo procesą. Finansavimo negavusių pasiūlymų autoriams yra išsiųstos ataskaitos, kuriose išsamiai paaiškintos neigiamo sprendimo priežastys. Pareiškėjai, nesutinkantys su EK vertinimu, gali reikalauti jį peržiūrėti. Toks neigiamas EK sprendimas netrukdo projektą finansuoti iš kitų šaltinių. Lietuva, kaip ir visos valstybės narės, ateityje galės prašyti kitų finansavimo galimybių, atsižvelgdama į konkrečių kvietimų teikti pasiūlymus prioritetus ir tikslus.

Problema dėl sienos stebėjimo yra akivaizdi. Ne tik dėl to, kad susiduriame su galimos Rusijos ir Baltarusijos agresijos grėsme, bet ir su hibridiniu karu, nes šios šalys į su jomis besiribojančias ES valstybes siunčia nelegalius migrantus. Na, be abejo, yra ir kontrabandos klausimas. Kodėl EK atsisakė finansuoti šį projektą, nesutiko jam skirti palyginti nedidelės sumos, aš nežinau. Galima spėlioti, kad galbūt ji nusprendė, jog tai nėra susiję su ES ekonomine plėtra, o labiau su gynyba. Kita vertus, 12 mln. eurų, perskirstytų per kelias valstybes, tikrai nėra didelė finansinė našta, ir tikrai šitos valstybės gali surasti savo lėšų, kad apsirūpintų sensoriais ir kitomis priemonėmis, kurios užtikrintų geresnę jų rytinės sienos apsaugą.

Ar „dronų sienoje“ neliktų silpnų vietų, jeigu su Rusija ir Baltarusija besiribojančios ES valstybės stebėtų tik savo sienas ir būtų atsisakyta bendro monitoringo galimybės? Jei kalbėtume karine prasme, t.y. NATO, o ne ES galimybių ir veiksmų kontekste, tai, be jokios abejonės, rytinės sienos stebėjimas turi būti centralizuotas, o projekto vykdymas – decentralizuotas. Kitaip kalbant, jutikliai turi būti išdėstyti atskirai kiekvienoje valstybėje, tačiau situacijos stebėjimas ir kontroliavimas turi būti bendras. Jei apie tai kalbėtume ES kontekste, tai tokio pobūdžio centralizacija nėra labai aktuali, nes kiekviena ES valstybė pati yra atsakinga už savo sienų apsaugą. Nors, kita vertus, pietinės ES valstybės taip pat prašė kitų ES šalių pagalbos dėl migrantų ir šią pagalbą gavo. Taip pat ir Lietuva prašė pagalbos dėl nelegalių migrantų, ir ji mums buvo suteikta.

Kiek patikima būtų „dronų siena“ technine prasme? Ar ja būtų galima visiškai pasikliauti? 100 proc. apsaugoti valstybės sieną neįmanoma. Kaip neįmanoma užtikrinti 100 proc. patikimumo ir visose kitose srityse. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Būtina užtikrinti kuo didesnį savo valstybės, savo piliečių, savo ekonomikos saugumą.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas